Populiariausi pasaulio universitetai, kuriems vadovauja moterys

Tik mažoji dalis geriausių pasaulio universitetų turi vadoves moteris. Deja, bet šiandieninė situacija yra tokia. Nepaisant to, atsigręžiant į praeitį, akivaizdu, jog situacija gerėja, nes anksčiau vadovaujamos pareigos visose srityse priklausė vyrams. Moterys skatinamos aktyviau įsitraukti į tokias veiklas bei pozicijas, nes visų teisės šiandien yra lygios. Nors geriausius universitetus valdančios moterys sudaro viso labo 14%, jų visgi yra ir čia pateikiamas sąrašas, geriausių vadovių, kurios turėtų paskatinti moteris įsitraukti į aukštųjų mokyklų vadovavimą ir perimti jį į savo rankas.

  • Kalifornijos universitetas, Davis. Universiteto kanclerė – Linda P.B. Katehi. Tai pirmoji moteris, valdanti šį universitetą. Jai tapus vadove, į universiteto bendruomenę įsitraukė daugiau darbuotojų moterų, dar labiau skatindamos lygias galimybes moterims. Kalifornijos universitetas yra viena didžiausių ir geriausių pasaulyje universitetų sistemų, ją sudaro net 10 universitetų ir bendrųjų institucijų.
  • Brauno universitetas. Universiteto prezidentė – Christina Hull Paxson. Tai jau trečioji moteris, valdanti šį universitetą. Įdomu ir tai, jog šis universitetas yra pirmoji aukštojo mokslo įstaiga, nuo 1891 m. leidžianti studijuoti moterims. Šiame universitete labiausiai akcentuojamas vaizduojamasis menas ir semitologijos sritys. Taip pat, čia galima studijuoti grafiką, skulptūrą, fotografiją, tapybą ir pan.
  • Mančesterio universitetas. Vicekanclerė – Nancy Rothwell. Tai pirmoji moteris, kuriai patikėtos tokios svarbios pareigos Mančesterio universitete. Universitetas gali pasigirti didžiausiu studijuojančių skaičiumi tarp visų Didžiosios Britanijos universitetų. Nancy niekuomet neplanavo užimti tokių aukštų pareigų, tačiau jai puikiai sekasi su jomis tvarkytis.
  • Makgilio universitetas. Tai vienas didžiausių ir seniausių universitetų Kanadoje. Universiteto vicekanclerė – Suzanne Fortier. Šiame universitete studijavo ar dėstytojavo net 7 Nobelio premijos laureatai, o tai apie šio universiteto prestižiškumą nemažai ką pasako. Suzanne įrodo, jog moterys gali ir sugeba valdyti tokius žymius ir galingus universitetus, bei prisidėti prie jų gerinimo ir puoselėjimo.
  • Viskonsino-Madisono universitetas. Vienas geriausių universitetų Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurio kanclere paskirta Rebecca Blank. Tai trečioji moteris šioje pozicijoje, ir ji įsitikinusi, jog tai reiškia kažką svarbaus ir ypatingo moteriškajai lyčiai. Jos įsitikinimu, visuomenė vis dar nesupranta, kad tokias aukštas pareigas gali užimti moteris ir puikiai su jomis susitvarkyti, tačiau tiki, jog vieną dieną visuomenės nuomonė pasikeis.
  • Londono imperatoriškais koledžas. Londono imperatoriškasis koledžas atsidūrė vienoje iš aukščiausių pozicijų, o jo prezidentė – Alice Gast. Beveik 90% šios mokymo įstaigos studentų vėliau įsidarbino arba tęsė studijas, vadinasi studentų paruošimo lygis pakakamai aukštas, o koledžas nusipelnė puikuotis aukščiausiose pozicijose. Universitetas taip pat pelnė keletą apdovanojimų už tai, jog skatina moteris užimti pozicijas, kuriose jos iki šiol ne itin dominavo.
  • Harvardo universitetas. Šio universiteto prezidentė – Drew Gilpin Faust. Tai geriausia aukštojo mokslo įstaiga, kurią valdo moteris, vadinasi universitetui suteikta didžiulė garbė ir prezidentė turi kuo didžiuotis. Be to, tai pirmoji moteris, perėmusi šio universiteto prezidentės pareigas. Taip pat, ši moteris buvo išrinkta viena iš įtakingiausių moterų pasaulyje, o tai suteikia galimybę dar daugiau didžiuotis tokiomis moterimis.

Matyti, jog moterys puikiai susitvarko su aukščiausiomis joms patikėtomis pozicijomis ir noriai jas perima. Tikimasi, jog ateityje moterų, valdančių garsiausius universitetus ir užimančių kitas svarbias pozicijas gretos tik didės. Jau senai kalbama apie lygias moterų ir vyrų teises, tačiau, jog būtų lygybė tarp jų užimamų pareigų, turės praeiti dar nemažai laiko. Visgi, puiki pradžia jau tikrai padaryta, telieka nesustoti ir eiti pirmyn.

 

Danija – svajonių šalis studentams

Vienas svarbiausių įvykių žmogaus gyvenime yra mokyklos baigimas. Tai metas, kai pačiam tenka nuspręsti, ką veikti toliau, ir , deja, daugelis jaunuolių vietoj tolimesnių studijų renkasi darbus, nes studijos Lietuvoje yra gana brangios. Tačiau yra šalių, kuriose aukštasis išsilavinimas nieko nekainuoja ir viena iš populiariausių tokių šalių yra Danija.

Danija yra mažesnė už Lietuvą šalis, savo reljefu panaši į gimtinę. Joje yra lygumų, kalvų, upių ir ežerų. Tačiau oras vėsesnis, lietingas. Danijoje nusikaltimų lygis yra labai mažas, o ekonomika klesti, dėl to ši šalis yra labai mėgstama imigrantų, ypač kad 85% Danijos gyventojų kalba angliškai. Ši šalis traukia lietuvius savo aukštu pragyvenimo lygiu, socialinėmis garantijomis, panašiu klimatu ir nedideliu atstumu. Be to šalis priklauso Europos Sąjungai, todėl jums nereikia jaudintis dėl vizos.

Norint pradėti studijuoti Danijoje rugsėjo mėnesį jums būtina išsiųsti visus dokumentus iki kovo vidurio. Jeigu norite stoti į Danijos universitetą iš karto po dvyliktos klasės baigimo, jums reikia pateikti mokyklos akademinį išrašą bei mokyklos vadovybės laišką, kur nurodyta, kada planuojate atsiųsti brandos atestato kopiją. Jums taip pat reikės parašyti kokybišką motyvacinį laišką Danijos universitetui, o mokytojų rekomendacinis laiškas taip pat nepakenktų. Be to, norint studijuoti anglų kalba, jums būtina pateikti egzamino, tokio kaip TOEFL arba IELTS, įvertinimą, kuris patvirtins, kad neturėsite jokių problemų studijuoti anglų kalba (nemokamas Kastu anglų kalbos testas taippat pripažįstamas Danijos universitetuose).

Danijos universitetai turi daugybę programų, tenkinančių kiekvieno studento poreikius. Vienos populiariausių bakalauro studijų yra gamtos ir socialiniai mokslai, inžinerija, viešbučių ir laisvalaikio vadyba, aplinkosauga, verslo administravimas, tarptautinės studijos, lingvistika. Bakalauro studijos Danijos universitetuose trunka trejus metus. Didelis dėmesys skiriamas teorinei mokslų pusei, tačiau neužmirštami ir praktiniai gebėjimai. Visa teorinė medžiaga yra užtvirtinama praktinėmis užduotimis, jų pritaikymu įvairiose praktiniuose projektuose. Be to studentai pritaiko teorines žinias ne tik praktikoje,bet ir už jos ribų, nes jie dalyvauja daugelyje seminarų, vykdo tyrimus. Baigus bakalaurą galima stoti į magistro laipsnį suteikiančias studijas, kurios trunka dvejus metus.

Nors aukštasis mokslas Danijoje nemokamas, tačiau kai kurie universitetai ima privalomą studijų reikmenų mokestį, skirtą knygoms ir kitiems reikmenims pirkti, be to pragyvenimas Danijoje taip pat yra brangus. Išlaidos per mėnesį Danijoje gyvenantiems studentams gali svyruoti nuo 500 iki 900 eurų, priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir skirtingų maisto parduotuvių. Studentams, neturintiems santaupų arba turtingų tėvelių, reikės studijas derinti su darbu. Žinoma, galima bandyti gauti valstybės paramą, kuri yra apie 800 eurų, neatskaičius mokesčių. Šią valstybės paramą gali gauti visi studentai, dirbantys bent 10 – 12 valandų per savaitę. Tačiau gali būti nelengva susirasti darbą, jeigu nėra net menkiausių danų kalbos žinių, mat pirmenybė darbuose dažniausiai teikiama Danijos piliečiams bei daniškai kalbantiems žmonėms. Bet atlyginimai šalyje yra labai geri, todėl įsidarbinus galima pamiršti visus rūpesčius.

Taigi, jeigu negalite sau leisti studijuoti Lietuvoje arba norite išbandyti studijas užsienyje, kodėl nenuvykus į Daniją? Ši šalis traukia studentus savo nemokamu aukštuoju išsilavinimu, moderniais universitetais ir draugiškais santykiais su dėstytojais. Stojimo procesas į Danijos universitetus taip pat nėra sudėtingas, o bakalauro studijų programų gausa patenkins kiekvieno studento poreikius. Žinoma, daugeliui jaunuolių tenka studijas derinti su darbu,nes pragyvenimas šalyje yra tikrai brangus, tačiau net paprasčiausio darbo atlyginimas pradžiugins kiekvieną.