Kaip sutaupyti studijoms?

Daugelis svajoja apie studijas ir šaunų studijų gyvenimą, tačiau dėl tam tikrų priežasčių negali studijuoti. Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios atmetama galimybė studijuoti, tai pinigai. Su šia problema susiduria nemažai jaunuolių. Tiesa, daugelis pasaulio šalių, suteikia galimybę studijuoti nemokamai. Deja, nemažai pasaulio aukštojo mokslo įstaigų yra mokamos, o sumos kartais pakankamai didelės, todėl ne visi turi galimybę sau tai leisti. Net jei tai ir yra svajonė, kuri neduoda ramybės jau nuo mažumės, visgi kai kuriems tai yra per didelė prabanga. Vis dėlto, norėtųsi su šia nuomone nesutikti, kadangi, esant didžiuliam norui, viskas yra įmanoma, taigi, net ir mokamos studijos, gali būti ne išimtis, tereikia žinoti iš kur gauti pakankamai pinigų ir kaip tikslingai to siekti.

  • Parduokite nebenešiojamus rūbus. Tai dabar pakankamai populiaru ir ypač mėgiama merginų. Tiesiog reikia peržvelgti savo spintą, atrūšiuoti nebenešiojamus, tačiau vis dar puikiai atrodančius drabužius ir bandyti juos parduoti. Internete gausų internetinių puslapių, siūlančių būtent tokias paslaugas, tereikia užsiregistruoti ir galima pardavinėti. Žinoma, pinigų sumos nebus didelės, tačiau šiek tiek susitaupyti tikrai galima.
  • Atsisakykite kavos mieste. Atsisakant pirkti kavą mieste, taip pat galima sutaupyti ir pakankamai nemažai. Tai nereiškia, jog reikia atsisakyti mėgstamų įpročių, tiesiog kavą galime gerti namie, taip pavyks šiek tiek sutaupyti ir prisidėti prie tikslo siekimo.
  • Atšaukti narystes ten , kur neketinate lankytis. Dažnai naujų metų proga, duodame sau pažadus pradėti sportuoti, gyventi sveikai, lankyti jogos užsiėmimus ir pan. Vis dėlto, neretai tai būna tik žodžiai, o narystė taip ir lieka neišnaudota. Kaip žinia, tokios narystės pakankamai brangios, todėl jų atsisakant taip pat lieka pinigų, o sportu galima užsiimti ir namie.
    Naudokitės nemokamomis pramogomis. Esant galimybei, reikia stengtis išnaudoti nemokamas pramogas. Pramogas, kurios pakankamai brangios, palikite ateičiai, jomis bus galima pasidžiaugti vėliau. Dabar laikas taupyti, todėl vietoj vakarienės restorane ar kavinėje, rinkitės vakarienę namuose su draugais , vietoj filmo kino teatre, rinkitės filmus namie, tam taip pat galima į kompaniją pasikviesti draugus. Kartu yra smagiau, be to, įspėkite draugus, jog taupote, taip bus lengviau atsisakyti pasiūlymų pramogauti ten, kur reikia išleisti nemažai pinigų.
  • Paprašykite artimųjų ir šeimos narių paramos. Prašyti paramos, ne visuomet malonu, tačiau kiti tik ir laukia kol jų paprašysite, o jie su malonumu sutiks jums bent šiek tiek pagelbėti.
  • Paskola. Galima skolintis iš artimųjų, draugų, arba tiesiog iš paskolų bendrovių. Kartais, kai trūksta visai nedaug pinigų, pagalbos ranką gali ištiesti greitoji paskola, jei reikia daugiau pinigų, tuomet rekomenduojama ilgalaikė paskola, beje yra įvairių paskolų tipų, o taip pat ir paskolų būtent studijoms.
  • Darbas. Tai sugeneruoja tikriausiai didžiausias pajamas, tačiau reikia suderinti darbą su kita veikla sesxi247.com. Paieškojus, tikrai galima rasti darbą, kurį būtų galima derinti su pamokomis, o vėliau ir su ateities studijomis. Tokie darbai nebūna itin gerai apmokami, tačiau pajamos yra pastovios.

Būdų galima susigalvoti įvairių. Svarbu, jog būtų noras mokytis. Jei tik toks noras yra, tuomet, pasitelkiant visus įmanomus būdus, pavyks siekti savo svajonės. Tereikia tikėti ir nenuleisti rankų, labai norint, viską galima pasiekti ir įgyvendinti. Ateityje šios pastangos bus įvertinamos su kaupu, o tuomet jau bus galima savimi didžiuotis ir džiaugtis, jog pavyko pasiekti tai, apie ką visuomet svajojote.

 

Triukai, padėsiantys geriau įsisavinti informaciją

Mokantis, nuolat kyla klausimų kaip viską išmokti greičiau ir kuo geriau įsisavinti informacija. Daugelį kankina ši problema. Kiekvienas stengiasi rasti būdą, padedantį mokytis kuo efektyviau. Deja, kai kurie vis dar ieško. Patarimų yra įvairiausių, tačiau ne visuomet yra laiko ir noro išbandyti juos visus. Suprasdami, jog mokslas tikrai svarbus, o reikiamus dalykus būtina išmokti, daugelis tiesiog naudojasi senais ir laiko patikrintais variantais. Mokosi tekstus atmintinai kartoja tą pačią medžiagą daug kartų ir pan. Gyvenimas nestovi vietoje, todėl keičiasi ir mokymosi metodai, į pagalbą pasitelkiant naująsias technologijas. Kaip tai padaryti? Viskas labai paprasta:

  • Parašius rašinį, esė ar kitą kūrinį, rekomenduojama jį nukopijuoti į Google vertėją ir perklausyti kaip jis skamba. Tokiu būdu galima pataisyti klaidas ir rašinys skambės gražiau. Žinoma, Google vertėjas, kartais gali iškraipyti pačių žodžių skambesį, tačiau tai pakankamai gera priemonė, norint pasiklausyti iš šalies kaip skamba parašytas kūrinys. Ši priemonė ypač tinka anglų kalbos rašiniams tikrinti.
  • Naujosios technologijos padeda išspręsti net sudėtingiausius matematinius uždavinius, tereikia parsisiųsti tinkamas programėles. Programėlių jau yra ne viena, todėl galima pasirinkti tą, kuri turi visas reikalingas funkcijas. Naudojimas labai paprastas, tiesiog savo išmaniuoju telefonu reikia nufotografuoti uždavinį ir programėlė sugeneruoja sprendimo būdą su visais reikalingais paaiškinimais. Vis dar atrodo, jog matematika neįveikiama? Su naujų technologijų pagalba, tai vieni juokai. Žinoma, tuo negalima naudotis nuolat, nes reikia spręsti patiems, tačiau, susidūrus su sunkumais, programėlė tikrai bus naudinga.
  • Įdomus faktas, tačiau geriau įsimename tekstą ir informaciją, kuomet ji parašyta mėlynu rašalu. Teigiama, jog informacija parašyta juodu rašalu, įsimena sunkiau. Telieka tai išbandytini patiems ir įvertinti ar šis teiginys išties teisingas.
  • Teigiama, jog pipirmėtė stimuliuoja smegenų veiklą ir padeda geriau susikoncentruoti.
  • Mokantis sudėtingus dalykus, reikia juos mokytis taip, tarsi vėliau to paties turėtumėte mokyti kitus. Mokant kitus, geriau įsimenama informacija. Taigi, išmokus tam tikrą temą ar dalyką, reikia pasistengti jį paaiškinti kitiems. Rezultatas tikrai efektyvus, o įvertinimai taip pat atitinkami.
  • Mokytis rekomenduojama maždaug 30-50 minučių intervalais, darant 10 minučių pertraukas tarp šių intervalų. Toks mokymosi laikas yra optimaliausias ir leidžia pasiekti geriausius rezultatus. Taip pat, rekomenduojama kas trečią pertrauką pailsėti maždaug po 20 minučių.
  • Mokantis, rekomenduojama valgyti šokoladą. Teigiama, jog šokoladas padeda smegenims greičiau ir geriau įsisavinti informaciją. Beje, reikia nepamiršti, jog tokiomis savybėmis pasižymi tik juodasis šokoladas ir nepatariama juo piktnaudžiauti.
  • Neturint daug laiko, tačiau esant būtinybei perskaityti reikiamas temas, rekomenduojama perskaityti pirmus ir paskutinius paragrafus. Vis dėl to, tuo piktnaudžiauti nevertėtų, nes ir viduryje pateikta informacija yra labai svarbi, tačiau paskutiniuose paragrafuose paprastai viskas aprašoma apibendrintai.

Mokslas yra labai svarbus. Vieniems mokytis yra lengviau, kitiems visa tai yra kur kas sunkiau, tačiau visa tai neišvengiama. Kiekvienas turime mokytis ir tobulėti įvairiose srityse, pradedant nuo mokyklos, universiteto ir tęsiant savo karjerą, bei žinoma nepamirštant senatvės. Net ir senesniame amžiuje reikia mokytis ir save tobulinti, taip galima išvengti senatvinės dimensijos ir kitų ligų. Mokslas visuomet teikia gerų rezultatų, o daug žinantys žmonės, visuomet yra įdomūs pašnekovai. Be to, labai svarbu ir pačiam sau įrodyti, jog įmanoma išmokti tam tikrus, sudėtingus dalykus ir nugalėti patį save. Mokymosi strategijų yra įvairių, pateikti būdai gali prisidėti prie lengvesnio mokymosi proceso, tačiau kiekvienas turi atrasti tokį būdą, kuris padeda geriausiai įsisavinti informaciją.

 

Ar aukštasis mokslas yra raktas į sėkmę?

Kiekvienas esame apdovanotas tam tikrais talentais ir išskirtiniais gebėjimais. Sėkmė priklauso nuo to, kaip savimi tikime, kaip pasitikime savo vidiniais gebėjimais ir sugebame juos panaudoti. Mokslas čia taip pat svarbus. Išsilavinimas suteikia galimybę atskleisti ir realizuoti neatrastus talentus, pasinaudoti savo turimais gebėjimais ir priimti tinkamus sprendimus, pasitelkiant savo asmeninę nuojautą. Sėkmė ir išsilavinimas yra susiję dalykai, tereikia pasinaudoti įgyjamomis žiniomis, kurios padėtų pasiekti sėkmės paukštę ir suprasti kas ji yra.

Aukštasis mokslas ir jo suteikiamos kvalifikacijos, suteikia galimybę rasti geresnį, geriau apmokamą darbą, bei sėkmingos karjeros galimybes. Įgytos žinios yra neįkainojamos, kaip ir patirtis įgyta studijų metu. Nors aukštasis mokslas negarantuoja šimtaprocentinės sėkmės, tačiau jis leidžia puikiai atlikti darbą, įgyti reikiamos patirties, kuri ilgainiui padeda pasiekti profesinės sėkmės aukštumų. Galima teigti, jog išsilavinimas, tai bilietas į geresnį rytojų. Mokymosi procesas, neįsivaizduojamas be sunkaus darbo, pastangų, nemigo naktų, daugybės perskaitytų knygų ir kitos mokomosios literatūros. Visa tai, ruošia tolimesniam gyvenimui ir padeda įgauti reikiamas žinias bei kompetencijas, kad norimoje darbinėje srityje būtume savo srities profesionalai ar bent jau puikiai ją išmanytume. Studijuojant būtina disciplina, atkaklumas ir laiko planavimas. Šie dalykai yra vieni svarbiausių sėkmės garantų.

Didžioji dalis žinių, įgytų studijuojant, paruošia asmenybes įvairioms gyvenimo situacijoms, bei leidžia lengviau spręsti problemas, mokyti kitus bei generuoti naujas idėjas ir projektus. Be išsilavinimo, galimybės susirasti gerą ir stabilų darbą yra mažesnės, taip pat mažėja ir tikimybė būti ekonomiškai stabilesniais, bei turėti aukštesnį socialinį statusą. Tačiau, tai tikrai nėra taikoma visiems be išimčių ir nereiškia, jog tiems, kurie neturi aukštojo išsilavinimo yra užtrenkiamos durys. Tiesa, galimybės yra šiek tiek ribotos, tačiau sėkmę pagauti tikrai įmanoma. Net ir baigę aukštąsias mokyklas, ne visuomet sugeba pagauti savo laimės paukštę arba tinkamai panaudoti įgytas žinias. Visgi, niekas to neišmokys, sprendimus reikia priimti patiems, kaip ir patiems panaudoti įgytas žinias, bei tinkamai jomis pasinaudoti. Aukštojo mokslo siekimas, padidina tikimybę gauti geresnes pajamas, tačiau to negarantuoja, nes viskas priklauso nuo žmogaus. Kai kurie tikisi, jog baigus studijas, darbas atsiras savaime, tačiau reikia nusiimti rožinius akinius ir suprasti, jog gyvenime nieko nėra padėto ant lėkštutės, visko siekti turime patys. Visgi, diplomas, specialūs mokymai, žinios suteikia daugiau galimybių, vadinasi tai daryti verta, o tikimybė, jog visa tai atsipirks su kaupu yra didžiulė. Be to, studijavimas aukštojoje mokykloje, dažnai padeda atskleisti dar nežinomus talentus ir galbūt atrasti save visai kitoje srityje, apie kurią anksčiau būdavo sunku pagalvoti. Laikui bėgant, atrastus talentus, bei sugebėjimus, galima panaudoti ir sulaukti puikių rezultatų. Reikia pripažinti, jog savęs pažinimas ir atradimas yra didžiulis darbas ir savęs tobulinimas, darbas su savimi pačiu nėra lengvas, tačiau duoda gerų vaisių. Kuomet derinamas mokslas ir palaipsniui įgaunama patirties, galima gauti visai neblogą derinį, kuris suteikia beprotiškas galimybes.

Daugelis pasaulio tautų, renkasi investuoti būtent į aukštąjį mokslą ir suteikti galimybę savo šalies gyventojams rinktis nemokamą mokslą. Valdžia supranta, jog mokslas turi didžiulės įtakos teisingam valstybės vystimuisi ir tobulėjimui. Anksčiau ir dabar, mokslas paruošia žmones tolimesniems gyvenimo pasirinkimams, naujiems iššūkiams ir neaprėpiamoms galimybėms. Svarbu rasti sritį, kuri būtų įdomi ir kurią mokytis būtų malonu, priešingu atveju pasirinktas mokslas gali būti nemielas ir tapti kančia bei noru kuo greičiau jį užbaigti. Taigi, renkantis studijas, tinkamai pasirinkti studijų kryptį taip pat labai svarbu, tačiau pirmiausia reikia noro ir potencialo mokytis, visa kita ateina savaime.

 

Geriausi Lietuvos universitetai

Baigus mokyklą ateina laikas rimtai pagalvoti apie savo ateitį ir nuspręsti, kokiu keliu eiti, kokią specialybę pasirinkti. Tačiau svarbu ne tik kokią studijų programą pasirinksite,bet ir kur nuspręsite studijuoti. Be to jūs turėtumėte nuspręsti ar ateitį siejate su akademine veikla ir turėtumėte atkreipti dėmesį į universitetų moksliškumo reitingus, o gal norėtumėte išvykti studijuoti svetur ir pasvarstyti apie universitetus su tarptautiškumo kriterijais. Daugelis Lietuvos universitetų yra tikrai geri ir patenkinantys studentų poreikius, tačiau penki universitetai iškyla aukščiau už kitus, tai VU, KTU, LSMU, VDU ir VGTU.

Vilniaus universitetas. Manau, nė vienas tikrai nenustebo išgirdęs, kad seniausias Lietuvos universitetas iki šiol išliko stipriausia ir geriausia aukštojo mokslo įstaiga. Vilniaus kolegija buvo įkurta 1569 metais Jėzuitų ordino vienuolių ir 1579 metais jai buvo suteiktas universiteto vardas. Ilgą laiką būdamas vienintelis Lietuvos universitetas darė įtaką ne tik Lietuvos kultūriniam gyvenimui,bet ir kaimyninių šalių. Šiais laikais universitete yra 12 fakultetų ir mokosi apie 23 tūkstančius studentų. Vilniaus universiteto Senuosiuose rūmuose veikia 1570 metais įkurta biblioteka, kurioje sukaupta daugiau negu 5 milijonai spaudinių ir senųjų rankraščių. Nuo šių metų pradžios Vilniaus universitetas buvo pakviestas į prestižinių universitetų tinklą – Koimbros grupę ir jau kelerius metus patenka tarp 4proc. geriausių pasaulio universitetų.

Kauno technologijos universitetas kilo iš 1922 metais įkurto Lietuvos universiteto. 1950 – 1990 metais aukštoji mokykla vadinosi Kauno politechnikos institutu ir buvo pirmoji savarankiška aukštoji technologijos mokykla. Kauno technikos universitete yra 9 fakultetai ir yra siūlomos 156 studijų programos lietuvių bei užsienio kalbomis. Universitetas taip pat turi vieną didžiausių bibliotekų,kurioje saugoma apie 1.4 milijonų spaudinių. 2014 metų rugsėjo 1 dieną įkurtas Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas „gimė“ 2010 metais, kai Seimo nutarimu buvo sujungtos dvi aukštosios mokyklos: Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra didžiausia biomedicinos srities universitetinė mokykla, turinti 7 fakultetus. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas naudojasi virtualia biblioteka, leidžiančia ieškoti duomenų bibliotekos ištekliuose, Lietuvos akademinėje elektroninėje bibliotekoje bei prenumeruojamose duomenų bazėse. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas išsiskiria dideliu tarptautiniu bendradarbiavimu, kurį ketina plėtoti ir toliau.

Vytauto Didžiojo universitetas. Tai pirmasis nepriklausomas universitetas Lietuvoje, įkurtas Kaune 1922 metais. Universitetas pradžioje vadinosi Lietuvos universitetu,o 1930 metais jam suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Universitete yra 10 fakultetų, kur vykdoma daugiau nei šimtas studijų programų, tarp kurių yra net 30 skirtingų užsienio kalbų kursų. Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka buvo įkurta 1923 metais, o 2000 metais įdiegta integrali bibliotekinė sistema, leidžianti naudotis duomenimis iš bibliotekos išteklių, duomenų bazės, institucinės talpyklos ir kitų šaltinių. Universitetas pirmenybę teikia bendrauniversitetiniam išsilavinimui, o ne siauroms, specializuotoms studijoms.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Universitetas kilo iš Kauno politechnikos universiteto vakarinio fakulteto Vilniaus skyriaus 1956 metais, o Vilniaus Gedimino technikos universiteto vardą gavo tik 1990 metais. 75proc. Vilniaus Gedimino technikos universiteto visų studijų programų sudaro technologijos mokslai. Universitetas turi daug partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, todėl daugelis studentų pagal mainų programas išvyksta studijuoti į užsienį. Vilniaus Gedimino technikos universitetas turi 10 fakultetų, kuriose mokosi daugiau negu 11 tūkstančių studentų, o universiteto biblioteka veikia jau nuo 1962 metų. Vilniaus Gedimino technikos universitetas Tarptautinių universitetų reitingų duomenimis patenka tarp 4proc. geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų.

 

Danija – svajonių šalis studentams

Vienas svarbiausių įvykių žmogaus gyvenime yra mokyklos baigimas. Tai metas, kai pačiam tenka nuspręsti, ką veikti toliau, ir , deja, daugelis jaunuolių vietoj tolimesnių studijų renkasi darbus, nes studijos Lietuvoje yra gana brangios. Tačiau yra šalių, kuriose aukštasis išsilavinimas nieko nekainuoja ir viena iš populiariausių tokių šalių yra Danija.

Danija yra mažesnė už Lietuvą šalis, savo reljefu panaši į gimtinę. Joje yra lygumų, kalvų, upių ir ežerų. Tačiau oras vėsesnis, lietingas. Danijoje nusikaltimų lygis yra labai mažas, o ekonomika klesti, dėl to ši šalis yra labai mėgstama imigrantų, ypač kad 85% Danijos gyventojų kalba angliškai. Ši šalis traukia lietuvius savo aukštu pragyvenimo lygiu, socialinėmis garantijomis, panašiu klimatu ir nedideliu atstumu. Be to šalis priklauso Europos Sąjungai, todėl jums nereikia jaudintis dėl vizos.

Norint pradėti studijuoti Danijoje rugsėjo mėnesį jums būtina išsiųsti visus dokumentus iki kovo vidurio. Jeigu norite stoti į Danijos universitetą iš karto po dvyliktos klasės baigimo, jums reikia pateikti mokyklos akademinį išrašą bei mokyklos vadovybės laišką, kur nurodyta, kada planuojate atsiųsti brandos atestato kopiją. Jums taip pat reikės parašyti kokybišką motyvacinį laišką Danijos universitetui, o mokytojų rekomendacinis laiškas taip pat nepakenktų. Be to, norint studijuoti anglų kalba, jums būtina pateikti egzamino, tokio kaip TOEFL arba IELTS, įvertinimą, kuris patvirtins, kad neturėsite jokių problemų studijuoti anglų kalba (nemokamas Kastu anglų kalbos testas taippat pripažįstamas Danijos universitetuose).

Danijos universitetai turi daugybę programų, tenkinančių kiekvieno studento poreikius. Vienos populiariausių bakalauro studijų yra gamtos ir socialiniai mokslai, inžinerija, viešbučių ir laisvalaikio vadyba, aplinkosauga, verslo administravimas, tarptautinės studijos, lingvistika. Bakalauro studijos Danijos universitetuose trunka trejus metus. Didelis dėmesys skiriamas teorinei mokslų pusei, tačiau neužmirštami ir praktiniai gebėjimai. Visa teorinė medžiaga yra užtvirtinama praktinėmis užduotimis, jų pritaikymu įvairiose praktiniuose projektuose. Be to studentai pritaiko teorines žinias ne tik praktikoje,bet ir už jos ribų, nes jie dalyvauja daugelyje seminarų, vykdo tyrimus. Baigus bakalaurą galima stoti į magistro laipsnį suteikiančias studijas, kurios trunka dvejus metus.

Nors aukštasis mokslas Danijoje nemokamas, tačiau kai kurie universitetai ima privalomą studijų reikmenų mokestį, skirtą knygoms ir kitiems reikmenims pirkti, be to pragyvenimas Danijoje taip pat yra brangus. Išlaidos per mėnesį Danijoje gyvenantiems studentams gali svyruoti nuo 500 iki 900 eurų, priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir skirtingų maisto parduotuvių. Studentams, neturintiems santaupų arba turtingų tėvelių, reikės studijas derinti su darbu. Žinoma, galima bandyti gauti valstybės paramą, kuri yra apie 800 eurų, neatskaičius mokesčių. Šią valstybės paramą gali gauti visi studentai, dirbantys bent 10 – 12 valandų per savaitę. Tačiau gali būti nelengva susirasti darbą, jeigu nėra net menkiausių danų kalbos žinių, mat pirmenybė darbuose dažniausiai teikiama Danijos piliečiams bei daniškai kalbantiems žmonėms. Bet atlyginimai šalyje yra labai geri, todėl įsidarbinus galima pamiršti visus rūpesčius.

Taigi, jeigu negalite sau leisti studijuoti Lietuvoje arba norite išbandyti studijas užsienyje, kodėl nenuvykus į Daniją? Ši šalis traukia studentus savo nemokamu aukštuoju išsilavinimu, moderniais universitetais ir draugiškais santykiais su dėstytojais. Stojimo procesas į Danijos universitetus taip pat nėra sudėtingas, o bakalauro studijų programų gausa patenkins kiekvieno studento poreikius. Žinoma, daugeliui jaunuolių tenka studijas derinti su darbu,nes pragyvenimas šalyje yra tikrai brangus, tačiau net paprasčiausio darbo atlyginimas pradžiugins kiekvieną.

 

Bendrabutis ar butas

Pabaigus mokyklą ir įstojus į universitetą didžiausiu galvos skausmų tampa būsto paieškos. Daugeliui studentų sunku nuspręsti, kur jie norėtų gyventi – bendrabutyje, bute, o gal nuomotis kambarį pas kokią močiutę. Visi šie variantai turi ir pliusų ir minusų, jums tereikia juos visus „pasverti“ ir išsirinkti sau geriausią sprendimą.

Daugelis studentų labai kategoriškai žiūri į gyvenimą bendrabučiuose, mat jie dažnai apgriuvę, nešvarūs, o ir kambariu reikia dalintis su visiškai nepažįstamu žmogumi. Bet negi viskas „barakuose“ taip blogai? Daugiausia problemų kelia seni bendrabučiai, nes juose dažniausiai yra neapšiltinti langai, pro kuriuos žiemą vėjas švilpauja. Taip pat bendrabučiai daugelį atbaido bendrais dušais ir jie tikrai gali kelti šiurpą. Ne taip jau smagu eiti į dušą, kur ką tik ten prausėsi nepažįstamas žmogus, ir net neaišku tai buvo mergina ar vaikinas. Bendros virtuvės irgi nežavi,ypač jei niekas jų neprižiūri ir prieš pradedant gaminti dar ir išsišveisti viryklę reikia. Bet ne viskas bendrabučiuose tokiomis tamsiomis spalvomis nutapyta. Vien jau socialinis gyvenimas sumenkina daugybę kitų minusų. Gyvenant bendrabutyje tikrai pagausėja pažįstamų ratas,vien skaičiuojant kambariokus ir kaimynus neužtenka rankos pirštų, o kur dar jų draugai ir kaimynai. Taigi, tikrai nieko keisto, jei per pirmąjį mėnesį bendrabutyje susipažintumėte su daugiau žmonių,negu per pastaruosius penkis metus. Turint tiek daug pažįstamų, atsiranda labai didelė proga linksmybėms bei „tūsams“ , o jų tikrai nemažai. Tačiau ir mokytis yra kur ir kada, o artėjant egzaminams bendrabutis pasidaro tylos šventykla. Be to su naujais draugais ne tik studentauti galima, bet ir studijuoti. Didelė tikimybė, kad jūsų bendrabutyje gyvens bent jau keli kursiokai, su kuriais galėsite kartu ruoštis paskaitoms.

Gyvenimas bute visiškai skiriasi nuo gyvenimo bendrabutyje. Butas jums suteikia laisvę bei asmeninę erdvę. Bute jūs esate šeimininkas, tad jeigu norite popietę ramiai praleisti ant sofos įsijungę savo mėgstamiausią muziką – niekas jums nesugadins to malonumo. Nusprendėte, kad norėtumėte atsipalaiduoti aromatinėje vonioje – jūs ramiai galite eiti į vonią ir ten praleisti kad ir valandą (be to bendrabučiuose dažniausiai yra tik dušai. Kai kuriuose bendrabučiuose yra ir vonios, bet jose lankytis tikrai nepatartina). Išėjęs iš vonios jaučiatės alkanas – jokių problemų, galite iš karto traukti į virtuvę gaminti maisto. Be to gyvenant bute jūs galite pareiti namo nors ir viduryje nakties, tačiau bendrabučiuose yra numatyti laikai, iki kada turite grįžti į kambarius. Bute jus taip pat bet kada gali aplankyti draugai, o jeigu norite,kad jie pasiliktų nakvynei – galite tiesiog įkurdinti juos ant sofos, o bendrabučiuose tokius dalykus reikia derinti su budėtojais, kai kur net reikia mokėti, jeigu norite, kad svečiai galėtų pas jus pernakvoti. Tačiau gyvendamas bute, jūs tikriausiai neturėsite tokio gausaus pažįstamų žmonių rato, ir praleisite ne vieną smagią akimirką.

Tiek gyvenimas bute, tiek apsistojimas bendrabutyje turi ir pliusų ir minusų, tačiau vienas iš svarbiausių rodiklių yra nuomos kaina. Bendrabučiai gali būti triukšmingi ir kartais nelabai atitinkantys jūsų standartus,tačiau jie yra pigūs. Jūs kartą per mėnesį sumokate nuomą ir viskas. Nereikia sukti galvos dėl mokesčių, jaudintis,kad naudojate per daug elektros. Viskas yra įskaičiuota į mėnesio nuomą. Kai kuriuose bendrabučiuose kiekvieną mėnesį nuomos kaina keičiasi priklausomai nuo mokesčių (pavasarį pigiau, žiemą brangiau), tačiau yra bendrabučių, kuriuose viskas yra iš karto apskaičiuota ir suma kas mėnesį nesikeičia. Be to kai kurie studentai gali gauti nuolaidų ir mokėti už nuomą pigiau. Tačiau gyvenimas bute gali jums gana brangiai atsieiti. Butų nuomos yra daug brangesnės negu bendrabučių, be to jūs turite mokėti komunalinius mokesčius. Daugelis studentų nuomojasi butus su draugais, nes tai yra pigiau, tačiau taip jūs prarandate dalį savo asmeninės erdvės ir net nuomojantis butą su kuo nors kitu, jūs turėsite mokėti brangiau,negu bendrabutyje. Tad jeigu jums būtina turėti daug asmeninės erdvės arba norite gyventi su draugais – butas tikrai jums patiks, tačiau pigiausias variantas yra gyvenimas bendrabutyje. Be to parašius prašymą bendrabučiui, jus ir jūsų draugą gali apgyvendinti tame pačiame kambaryje.